Vietos savivalda Rytų ir Vidurio Europoje konspektai 2
Antroje savivaldos Vidurinėje bei Rytinėje Europoje pratęsim dalintis ir čiupinėti sistemų darbą bei lyginti jas.
Perėjimas nuo centralizuotos sistemos prasidėjo surengus demokratinius rinkimus tiek šalies, tiek vietos lygiu, kurie buvo pagrindinė prielaida decentralizacijai ir vietos savivaldos teisinės sistemos sukūrimui.
Nauji teisės aktai Vidurio ir Rytų Europos šalyse, susiję su vietos savivalda buvo priimami 1990-1993 metais.
Deja, tokiose šalyse kaip Kroatija, Bulgarija, Rumunija, išrinktiems vietos organams yra ribojamos funkcijos, atsakomybė, viešųjų funkcijų įgaliojimai ir paslaugos, visa tai dar įvairiais būdais yra padalinta tarp vietos savivaldos ir centrinės valdžios. Griežta viešųjų paslaugų kontrolė, kurią vykdo centrinė valdžia, yra susijusi su vietos savivaldos pajamų trūkumu. Pavyzdžiui, Kroatija vykdo decentralizaciją, Bulgarija planuoja reformuoti tam tikras, specifines vietos savivaldos sistemos dalis, atlikti fiskalinę decentralizaciją, Rumunija planuoja iš naujo nustatyti merų įtaką. Fiskalinio decentralizavimo poreikį kelia ir Slovakija, atsižvelgiant į mažas vietos pajamas ir stiprią priklausomybę nuo centrinės valdžios dotacijų. (Fiskalinė decentralizacija – tai procesas, kurio metu konkrečių valdymo lygių sprendimų priėmimo atsakomybė valstybės finansų srityje perskirstoma žemesnių valdymo lygių fiskalinės autonomijos didėjimo link. Valstybės valdymo teritorinė sistema nulemia atskirų valdymo lygių finansinius tarpusavio santykius ir fiskalinės decentralizacijos raišką.) Kita vertus, Slovėnijoje yra didelis poreikis suteikti platesnius sprendimų priėmimo įgaliojimus vietos organams, nes savivaldos administracija negali įvesti jokių naujų mokesčių ir dažniausiai neturi teisės padidinti mokesčių tarifų, siekiant gauti papildomų pajamų.
1 dalis (pradžia).
Įdomių straipsnių atrasite ir ČIA.
Dar viena dalis konspekto patalpinta: 2015-03-17