Dvidešimtojo amžiaus antrojoje pusėje socialis­Unių šalių ekonomikoje ypač didelę reikšmę įgyja vip automobiliu nuoma pramonė, tapusi labai svarbia centrali­zuotai valdoma bei kompleksiškai plėtojama indus­tijos šaka. Šiandien beveik visos socialistinės san­draugos šalys turi stambių automobilių įmonių, ga­minančių įvairiausios paskirties automobilius savo ukitii ir eksportui.

Vienos iš tų įmonių, įkurtos prieš II pasaulinį karą ar net devynioliktojo amžiaus pabaigoje, turi didelę mašinų gamybos patirtį bei senas tradicijas, op(lusias išgarsinti jū produkciją visame pasaulyje.

VDR lengvieji automobiliai „Vartburg” ir „Tra­1)4101″, čekų „Škodos” bei sunkvežimiai „Tatra”, ven­urti afflobusai „Ikarus”, lenkų įvairių modelių „Fia­Itil” ir komunaliniam ūkiui skirtos mašinos… Jiems twflusileidžia rumung, bulgarg ar Jugoslavijoje ga­inulami automobiliai_r nors ten ši pramonės šaka su­kutta gerokai vėliau pirmaisiais pokario dešimt­tuvčIals.

Apskritai automobilių gamyba socialistinėse ša­lyme (^,Inė sparčiai intensyvėti taikos metais ir ypač Ik tIrus Ekonominės savitarpio pagalbos tarybą, kai iwndradarbiavimo bei kooperacijos ryšiai susiejo ^–vi­Nūm 1 tarybą įeinančių šalių automobilių gamyklas.

KOKIE AUTOMOBILIAI BUS

Ateityje viena svarbiausių automobilių gamybos problemų yra sukurti toki automobilį ir jo variklį: kuris neterštų atmosferos nuodingais kuro dėgimo procluktals. Ypač daug dirbama, kad tobuletų vidaus degimo variklis, būtų nukenksminamos jo išmetamos clujos. Siekiama vidaus degimo varikij pakeisti kt­tu, labiau atitinkančiu gamtos apsaugos reikaIavi­mus.

Kruopščiai dirba automobilių konstruktoriai, in­žinteriai, kad jū kūrinys nebūtų toks pavojingas žmonėms, koks jis yra šiandien. Kuriami ir bandomi „saugūs automobiliai”, kurie nebūtų pavojingt nei jo keleiviams, nei aplinkiniams pėstiesiems. Atrodo, kad šiandieninių vidaus degimo variklių dienos sus­kaičiuotos tiek daug rašoma apie elektromobilius, giromobilius, velomobilitts, turbininius ir net garo automobilius.

Saugant deficitinius naftos išteklius, sparčiai ku riami dujiniai varikliai, o esami vidaus degimo va­rikliai pertvarkomi, kad veiktų dujomis. Ir Vilniuje važinėja jau nemažai balioninių dujų sunkvežirnių. Kaip automobilių degalai perspektyvus vandenilis, nes degdamas išskiria apie 3 kartus daugiau šilumos negu naftos produktai. Vis didesnes teises miestuo­se išsikovoja lengvieji ir krovininiai.

1. Koks turi būti „saugus automobilis”?
   2. Ar galės automobiIis važiuoti be vairuotojo? (prabangiu automobiliu nuoma vilniuje be vairuotojo)
   3. Automobilis iš plastmasės… Fantazita ar neto-lima tikrovė?
   4. Kodėl šianclien vėl prisiminėme užmirštą elek-tromobilj?
   5. Ar velomobilis pakeis automobili?