Tag Archives: BUVUSIOS JUGOSLAVIJOS VALSTYBĖS

Vietos savivalda Rytų ir Vidurio Europoje konspektai 7

Vietos savivalda Rytų ir Vidurio Europoje konspektai 7

Kadangi su Rumunijos/Moldavijos ir Slovakijoss su Slovėnija, Kroatijos bei Rusijos savivaldomis informacijos pririnkau mažiau, todėl sukeliu viską į vieną skiltį, kam reikės atsirinksite.

VIETOS SAVIVALDA RUMUNIJOJE/MOLDAVIJOJE

Vietos savivaldą sudaro 2 lygiai: aukštesnįjį lygį sudaro rajonai/apskritys – 42, įskaitant Bukarešto savivaldybę. Žemesnį lygį sudaro miestai (262) ir savivaldybės (2686).
Primaras (mold. primar, iš vulg. lot. primarius) – miesto meras Moldavijoje ir Rumunijoje. Moldavijoje primaras yra atstovaujančioji administracinio vieneto gyventojų valdžia ir vietinės tarybos vykdomoji valdžia, renkama visuotiniu, lygiu, slaptu laisvu balsavimu. Primarų rinkimai vykdomi remiantis Rinkimų kodeksu. Vietinės tarybos ir primarai veikia kaip valdžios savarankiškos institucijos, remdamiesi įstatymais sprendžia bendruomeninius kaimų (komunų) ir miestų (municipijų) klausimus.
Kaimai (komunos) ir miestai (municipijai) turi po vieną primarą ir po vieną primaro pavaduotoją. Belcio, Benderų, Komrato ir Tiraspolio municipijai turi po vieną primarą ir tris primaro pavaduotojus. Kišiniovo municipijus turi generalinį primarą ir keturis primaro pavaduotojus. Miestai, turintys virš 15 tūkst. gyventojų, savo tarybos nutarimu gali turėti du primaro pavaduotojus. Komunų ir municipijų, turinčių mažiau kaip 5 tūkst. gyventojų, primarų pavaduotojai paprastai dirba visuomeniniais pagrindais.

VIETOS SAVIVALDA SLOVAKIJOJE

Vietos savivaldą sudaro 2891 savivaldybės ir regionų savivaldą sudaro 8 regionai ir 79 apskritis.

VIETOS SAVIVALDA SLOVĖNIJOJE

Vieno lygio savivalda susidedanti iš 210 savivaldybių, iš kurių 11 turi miesto/miesto savivaldybių statusą.

VIETOS SAVIVALDA KROATIJOJE

Vietos savivaldą sudaro 429 savivaldybės, 127 miestai, regionų savivaldą sudaro 20 apskričių ir Zagrebo miestas.

VIETOS SAVIVALDA RUSIJOJE

Rusijos federacija sudaryta iš 88 lygiateisių federacijos subjektų:
• 21 respublikos
• 8 kraštų
• 47 sričių
• 2 federacinės reikšmės miestų (Maskva, Sankt Peterburgas)
• 1 autonominės srities (Žydų autonominės srities)
• 6 autonominių apygardų
Šiuo metu federaciją sudaro 83 federacijos subjektai (2008 m. kovo 1 d.) 1993 m., priėmus Rusijos konstituciją buvo 89 federacijos subjektai, kurių skaičius vėliau sumažėjo sujungiant juos tarpusavyje.
Federacijos subjektai yra lygiateisiai tuo, kad siunčia po du atstovus į Rusijos Federacijos Tarybą, tačiau priklausomai nuo statuso subjektai turi skirtingus autonomijos laipsnius. Visi federacijos subjektai yra sujungti į 7 federalines apygardas, kurioms vadovauja prezidento skiriamas įgaliotasis atstovas.

6 dalis.

1 dalis (pradžia).

Daugiau straipsnių ir įdomių rasite ČIA.

Paskutinė konspektų dalis įkelta: 2015-03-17

Vietos savivalda Rytų ir Vidurio Europoje konspektai 6

Vietos savivalda Rytų ir Vidurio Europoje konspektai 6

Šeštoje darbo dalyje tęsime pažintį su vietos savivalda Bulgarijoje, kurią pradėjome penktoje konspekto skiltyje.

Savivaldybė yra pagrindinis administracinis teritorinis vienetas. Ji yra juridinis asmuo ir turi teisę į turtą ir nepriklausomą biudžetą. Savivaldybių administracijos padeda vykdyti savivaldybių funkcijas.
Bulgarijoje vietos savivalda yra įtvirtinama dviem pagrindinėm demokratijos formomis – atstovaujamoji ir tiesioginė. Šiuo metu vyrauja atstovaujamoji forma – piliečiai dalyvauja vietos savivaldoje rinkdami vietos savivaldos atstovus. Dėl daugelio priežasčių, tiesioginis dalyvavimas vietos savivaldoje yra išimtis, nors Konstitucijoje jis numatomas, t.y. piliečiai dalyvauja savivaldybės valdyme per išrinktus atstovus, taip pat tiesiogiai – organizuojant referendumus ir visuotinius gyventojų susirinkimus.
1995 metais buvo priimtas Vietinių rinkimų įstatymas, kuris atskyrė bendrus rinkimus nuo vietos valdžios rinkimų. Vietiniai rinkimai Bulgarijoje yra rengiami remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose pagal proporcinę rinkimų sistemą. Savivaldybių merai yra renkami tiesiogiai pagal absoliučios daugumos formulę ir skiriami 4 metams. Meras tiesiogiai renkamas gyventojų yra vietos savivaldos atstovas. Meras valdo visą savivaldybės administraciją, organizuoja savivaldybės biudžeto vykdymą, savivaldybės tarybos sprendimų, ilgalaikių programų, Bulgarijos prezidento dekretų, Ministrų tarybos sprendimų vykdymą.
Pagrindinė institucija savivaldybėje yra savivaldybės taryba. Ją sudaro savivaldybės tarybos nariai, kurių skaičius nustatomas pagal gyventojų skaičių toje savivaldybėje laikantis Vietos savivaldos ir vietinio valdymo įstatymo.
Vietos rinkimuose piliečiai turi galimybę tiesiogiai bendrauti su renkamais atstovais ir rinkti žinomus žmones ir taikyti pilietinę kontrolę jų veikloje.

5 dalis.

7 dalis.

Dar straipsnių galima rasti ir ČIA.

Šešta dalis įkelta: 2015-03-17

Vietos savivalda Rytų ir Vidurio Europoje konspektai 5

Vietos savivalda Rytų ir Vidurio Europoje konspektai 5

Penktoji mano konspekto dalis leidžia susipažinti ir pačiupinėti bei pabandyti palyginti, kokia yra vietos savivalda Bulgarijoje.

VIETOS SAVIVALDA BULGARIJOJE

Naujoji Bulgarijos Respublikos Konstitucija, priimta liepos 12 d. 1991 m. atspindi visuomenės norą siekti demokratijos bei radikalių ekonominių, politinių ir socialinės sistemos pokyčių šalyje.
Bulgarijos Respublika yra vieninga valstybė su savivaldos sistema. Vietos savivalda yra tiesiogiai renkama gyventojų keturiems metams. Šalyje yra 264 savivaldybės, 28 apylinkės/regionai, kuriuose vyriausybės valdžia vykdoma vietiniu lygmeniu. Žemiau savivaldybių lygmens yra miestų rajonai ir vietos bendruomenės.
Šalis yra suskirstyta į du lygius – regionus ir miestus, turinčius savivaldą. Tik savivaldybių teritorijos valdomos savarankiškai. Regionas yra administracinis teritorinis vienetas, kuris vykdo regioninę ir valstybės politiką vietos lygmenyje ir numato pusiausvyrą tarp vietinės ir valstybinės valdžios. Kiekvienas regionas susideda iš vienos ar daugiau savivaldybių. Bulgarijos sostinė Sofija yra padalinta į sritis, kurios po naujausių teisės aktų pakeitimų neturi savivaldos organų ir jos nėra renkamos tiesioginiu balsavimu. Tačiau sričių funkcijos apima savivaldos institucijų ir regioninės politikos aspektus. Sofija turi regiono teisinį statusą ir tuo pačiu metu abu, meras ir savivaldybės taryba yra renkami tiesioginiu balsavimu.
Remiantis teritorijų specifika ir gyventojų skaičiumi regionai yra skirtingi. Tačiau dažniausiai regionai yra valdomi regionų valdytojų, kurie skiriami ministrų tarybos ir vykdyti įvairias funkcijas jiems padeda regioninės administracijos. Regionų valdytojai yra oficialūs Vyriausybės atstovai regione ir yra atsakingi už valstybinės politikos įgyvendinimą regione, šalies interesų ir įstatymų apsaugą bei viešosios tvarkos užtikrinimą.

4 dalis.

6 dalis.

Daugiau straipsnių rasite ČIA>

Dar viena dalis patalpinta: 2015-03-17

Vietos savivalda Rytų ir Vidurio Europoje konspektai 4

Vietos savivalda Rytų ir Vidurio Europoje konspektai 4

Pabandykime susipažinti su dar viena informacine konspekto dalimi apie vietos savivaldą.

Vidurio Europos šalyse kartu su savivaldos pripažinimu žemiausiame teritoriniame lygmenyje vyko ir teritorinių vienetų smulkėjimo procesas. Kaimai (daugiausia maži, turintys apie 200 gyventojų), kurie sovietiniais metais prarado administracines teises, pasikeitus režimui siekė jas atgauti.
Vidurio Europos postkomunistinėse valstybėse teritorijos administracinio suskirstymo ir savivaldybių susmulkėjimas vyko visuomenės iniciatyva ir rodo valdymo decentralizavimo poreikį, vietinių bendruomenių norą grįžti prie tradicinių, vadinamųjų „konkrečių teritorinių ribų“, tai yra prie teritorijos, kurioje gyventojai save suvokia kaip bendruomenę. Vidurio Europoje teritorinių bendruomenių noras įtvirtinti lokalinį tapatumą nugalėjo teorines diskusijas dėl optimalaus administracinio teritorinio vieneto dydžio.
Europos valstybių savivaldos rinkimuose kandidatai yra keliami įvairiai. Paprastai kandidatus kelia politinės partijos, taip pat juose dalyvauja nepriklausomi kandidatai.
Savivaldos rinkimų sistemų įvairovė Europos valstybėse taip pat plati. Vienos ES valstybės (tam tikrose Slovėnijos savivaldybėse) gyventojams savivaldos rinkimuose gyventojams palikta teisė reitinguoti kandidatus pasirinktame sąraše – dažniausiai pažymėti vieną kandidatą, kuriam teikiama pirmenybė. Gana paplitusi ir proporcinė rinkimų sistema su atvirais sąrašais, kada rinkėjas turi tiek balsų, kiek yra vietų savivaldybės taryboje ir turi galimybę atiduoti savo balsus už skirtingų sąrašų kandidatus. Dar kitose ES valstybėse (Čekijoje, Estijoje, kai kuriose Slovėnijos savivaldybėse, Suomijoje) balsuojama už konkretų asmenį.
Žvelgiant į merų rinkimo praktiką Europoje, išryškėja du pagrindiniai modeliai: tiesioginiai ir netiesioginiai merų rinkimai. Tiesiogiai merus renka Bulgarijos, Italijos, Kipro, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos, Vengrijos gyventojai. Tuo tarpu netiesioginiai merų rinkimai, kai meras renkamas atstovaujamojo savivaldybės organo – tarybos, vyksta didesnėje dalyje Europos valstybių.

3 dalis.

5 dalis.

Pasidomėti galite ir kitais straipsniais ČIA.

Dalis įkelta: 2015-03-17

Vietos savivalda Rytų ir Vidurio Europoje konspektai 3

Vietos savivalda Rytų ir Vidurio Europoje konspektai 3

Trečioje darbo konspektų dalyje tęsime apibūdinimą ir lyginimus vietos savivaldos mechanizmu pasirinktose Europos šalyse.

Savivaldybės turi ribotus savus finansinius išteklius. Didžioji dalis savų finansinių išteklių yra gaunama iš fizinių asmenų pajamų mokesčio, žemės ir nekilnojamojo turto mokesčio. Savi finansiniai ištekliai, kuriais savivaldybės gali laisvai disponuoti, sudaro tik nedidelę dalį jų biudžeto. Didžioji dalis savivaldybių biudžeto yra formuojama iš valstybės dotacijų, skirtų valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti. Esant tokiai fiskalinei sistemai, savivaldybės turi labai ribotas galimybes aktyviai dalyvauti savo teritorijos ekonominėje ir socialinėje plėtroje. Naujų investuotojų pritraukimas, sudarant jiems palankias sąlygas, yra labai ribotas ir vykdomas savų ir taip menkų finansinių išteklių sąskaita.
Dauguma šalių turi dviejų lygių vietos savivaldą, savivaldybės ir vietos bendruomenės sudaro žemesnį lygį, pvz., kai kurie miestai Slovėnijoje ir Slovakijoje turi miesto savivaldybės statusą. Apskritys ir apygardos atstovauja aukštesnįjį lygį, kurios yra atsakingos už bendruomenių ir savivaldybių veiklų koordinavimą, vietinių interesų ir viešųjų paslaugų skatinimą. Daugelyje šalių vietos savivaldos yra atstovaujamos regionų savivaldos, nes jos organai yra renkami vietos valdžios rinkimuose ir yra atsakingi už užduočių vykdymą vietos lygiu.
Net ir labai nedidelių komunų gyventojai daugumoje Vakarų Europos ir pokomunistinės Vidurio Europos šalių turi savivaldos teisę, veikimo, iniciatyvos ir sprendimo laisvę tvarkant vietinius reikalus. Komunos turi renkamą atstovaujamąją instituciją, kurią apibendrintai galima vadinti taryba, bei vykdomąją instituciją – merą, kurį, pavyzdžiui, gali rinkti taryba arba tiesiogiai gyventojai. Kaip juridiniai asmenys komunos disponuoja žeme ir kitu nekilnojamuoju turtu, turi savo biudžetą ir pajamas. Jos yra atsakingos už ikimokyklinį ir pradinį mokymą, pirminę sveikatos priežiūrą, socialines bei kultūrines paslaugas, prižiūri ir plėtoja infrastruktūrą (vietinius kelius, vandentiekį, vandens valymo įrenginius ir t. t.), organizuoja civilinę ir priešgaisrinę saugą. Taip pat jos gali turėti ir valstybės deleguotų kompetencijų, pavyzdžiui, atlikti civilinės metrikacijos funkciją, vesti įmonių registrą.

2 dalis.

4 dalis.

Pavartyti ir pasiskaityti daugiau įdomių straipsnių galite ČIA.

Dar viena konspekto apie savivaldą dalis įkelta: 2015-03-17

Vietos savivalda Rytų ir Vidurio Europoje konspektai 2

Vietos savivalda Rytų ir Vidurio Europoje konspektai 2

Antroje savivaldos Vidurinėje bei Rytinėje Europoje pratęsim dalintis ir čiupinėti sistemų darbą bei lyginti jas.

Perėjimas nuo centralizuotos sistemos prasidėjo surengus demokratinius rinkimus tiek šalies, tiek vietos lygiu, kurie buvo pagrindinė prielaida decentralizacijai ir vietos savivaldos teisinės sistemos sukūrimui.
Nauji teisės aktai Vidurio ir Rytų Europos šalyse, susiję su vietos savivalda buvo priimami 1990-1993 metais.
Deja, tokiose šalyse kaip Kroatija, Bulgarija, Rumunija, išrinktiems vietos organams yra ribojamos funkcijos, atsakomybė, viešųjų funkcijų įgaliojimai ir paslaugos, visa tai dar įvairiais būdais yra padalinta tarp vietos savivaldos ir centrinės valdžios. Griežta viešųjų paslaugų kontrolė, kurią vykdo centrinė valdžia, yra susijusi su vietos savivaldos pajamų trūkumu. Pavyzdžiui, Kroatija vykdo decentralizaciją, Bulgarija planuoja reformuoti tam tikras, specifines vietos savivaldos sistemos dalis, atlikti fiskalinę decentralizaciją, Rumunija planuoja iš naujo nustatyti merų įtaką. Fiskalinio decentralizavimo poreikį kelia ir Slovakija, atsižvelgiant į mažas vietos pajamas ir stiprią priklausomybę nuo centrinės valdžios dotacijų. (Fiskalinė decentralizacija – tai procesas, kurio metu konkrečių valdymo lygių sprendimų priėmimo atsakomybė valstybės finansų srityje perskirstoma žemesnių valdymo lygių fiskalinės autonomijos didėjimo link. Valstybės valdymo teritorinė sistema nulemia atskirų valdymo lygių finansinius tarpusavio santykius ir fiskalinės decentralizacijos raišką.) Kita vertus, Slovėnijoje yra didelis poreikis suteikti platesnius sprendimų priėmimo įgaliojimus vietos organams, nes savivaldos administracija negali įvesti jokių naujų mokesčių ir dažniausiai neturi teisės padidinti mokesčių tarifų, siekiant gauti papildomų pajamų.

 

1 dalis (pradžia).

3 dalis.

Įdomių straipsnių atrasite ir ČIA.

Dar viena dalis konspekto patalpinta: 2015-03-17

Vietos savivalda Rytų ir Vidurio Europoje konspektai pradžia

Vietos savivalda Rytų ir Vidurio Europoje konspektai pradžia

Turiu dalį apie savivaldą Rytų bei vidurio Europoje, todėl noriu pasidalinti su “vargšais” studentais, kuriems visada trūksta laiko informacijos ieškojimui.

…Vietos savivalda suprantama kaip teisė ir veiki galimybė vietos valdžios organams savo atsakomybe ir vietos gyventojų interesais tvarkyti ir valdyti žymią viešųjų reikalų dalį. Šią teisę įgyvendina tarybos arba susirinkimai, kuriuos sudaro slaptu, lygiu, tiesioginiu ir visuotiniu balsavimu laisvai išrinkti nariai ir kurie gali turėti jiems pavaldžius vykdomuosius organus.
1990 metais po komunistinio režimo žlugimo Vidurio ir Rytų Europoje prasidėjo nepriklausomybės siekimo procesai, kuriuos lydėjo ekonominis ir politinis perėjimas nuo griežtai centralizuotos planinės ekonomikos prie rinkos ekonomikos režimo. Taip pat buvo priimtos naujos institucinės, teisinės ir organizacinės struktūros bei buvo pristatyti nauji vietos savivaldos organizavimo ir finansavimo modeliai. Tai lėmė vis aktyvesnį piliečių dalyvavimą politiniame gyvenime. Be to, pokyčiai apėmė pastovius vietinius ir šalies rinkimus. Dėl šių reformų, nauja vietos savivaldos sistema ir organizavimo būdas buvo pristatyti ir vietos savivaldos buvo atskirtos nuo centrinės valdžios kontrolės. Buvo įsteigta daugybė vietos valdžios institucijų ir jų galios iš naujo buvo apibrėžtos ir išplėstos. Nauja vietinė finansavimo sistema buvo esminė vietos savivaldos sąlyga. Tačiau net ir šiandien vietos savivaldos institucijos iš esmės negali daryti įtakos mokesčių tarifams ir įvesti naujų mokesčių, nes šie klausimai priklauso Vyriausybės kompetencijai.
Pagrindinis Vidurio ir Rytų Europos šalių panašumas vietos savivaldos srityje – reguliarus savivaldybių rinkimų organizavimas, naujų Konstitucijų priėmimas, teisinės sistemos, reguliuojančios vietos savivaldos organizavimą, sukūrimas, taip pat visos vietos savivaldos institucijos labai priklauso nuo centrinės valdžios skiriamo finansavimo. Pagrindiniai skirtumai tarp šių šalių yra tokie: įvairios vietos savivaldos struktūros, vietinės administracijos organizavimo modeliai ir vietos savivaldos veiklų finansavimas.

2 dalis.

3 dalis.

Daugiau straipsnių atrasite ČIA.

Konspekto dalis įkelta: 2015-03-17